2 įrašas

Sveiki.

Tai pirmas, būtent pirmas laiškas nuo manęs jums. Visą dieną šiandien mokykloje nesusikaupiau, kūriau dalį mintyse. Iš tikrūjų žinau, kad pirma dalis buvo be galo banali, taip pat, susitikimas su žvaigžde pačiame pirmame įraše, ir tuo labiau, bendravimas su žvaigždės sese yra taipogi labai banalu. Atsiparašau už banalumus, prižadu, kad nuo šiol taip nebus. Iš tikrųjų, tai man visai patiktų, jeigu Eiprilė ir Lottie būtų geriausios draugės, bet tą padaryti, reikėtų veiksmo, o tai, kaip jau kelintą kartą kartoju, labai banalu. Taip pat kai kas įvyks su Akvile, tik dar ne šioje dalyje. Na, aš noriu palikti šiokią tokią intrigą, kad būtų įdomiau. Labai lauksiu komentarų, įvertinimų, ir žinoma, sekėjų. Labai jus myliu. :)

----

01:58 nakties.

- Couse all... I need, is A Beauty And A Beat,

Who can make my heart complete..

It's all...

Bout you... when the music makes you move..

Baby do it like you do..

Couse... - grojo mano telefonas. Nusišypsojau. Labai gera girdėti ryte mėgstamą balsą. Taip, taip man patinka Justin Bieber. Štai dėl ko manęs daug kas nemėgsta. 

Pažiūrėjau, kas tokią vėlyvą naktį man gali skambinti. Paėmiau telefoną į rankas, ir pašokau. Lottie. Gal jai kas nors nutiko? Greitai atsiliepiau. Iš jos pusės skambėjo garsi muzika ir skardus juokas. Vėl atsisėdau. Okey, ji vėl prisigėrė, ir nori, kad aš ją parvesčiau.

- Lottie, dabar antra nakties,- suinksčiau. 

- Nagi.. - girdėjau, kad ji buvo tikrai girta.

- Na gerai, bet tai paskutinis kartas, Lott, gerai? Nusibodo tave gainioti.

- Nu, bet toks geras tūsas pasitaikė.. galėjai ir tu..

- Nekaišiok čia manęs. Atvažiuoju,- numečiau ragelį, greitai užsimoviau džinsus, džemperį, paėmiau Lottei akinius, kad jos neatpažintų. Štai, tai pirmas kartas, kai pagalvoju apie jos populiarumą. Na, bet ir anksčiau, kad ir be akinių ji eidavo, kitą, ar dar kitą dieną jokie gandai nepasklisdavo. Nuojauta kužda, kad jos brolis sumoka žurnalistams. Štai, būtent dėl to ir nenorėčiau būti žurnaliste. Tik surandi kokią gerą nuotrauką ar naujieną straipsniui, tau užmoka, kad straipsnio neleistum. Atimamas visas malonumas. Nors, ką aš žinau, gal tai ir nėra taip blogai.

Taigi, pasiėmiau rankinę, įsidėjau telefoną, raktus ir piniginę, ir greitai išėjau. Paskambinau Lott.

- Kokiam tu klube? - paklausiau.

- Emm... Josh? Kur aš? - nusijuokė ji. Aš taip pat. 

- Netoli Plumstead Station. 

- Netoli.. - jau norėjo cituoti Lott, bet ją pertraukiau.

- Girdėjau. Laauk,- užtesiau "a" raidę, ir nuėjau iki metro stoties.

Po 32 minučių.

Pagaliau aš čia. Mane erzina metro. Pilna šiukšlių, purvo, nėra nė vienos laisvos vietos. Ir dar tas ūžesys ausyse. Nemalonu. Užbėgau kaip tik galėdama greičiau į viršų, ir pagaliau aš gryname ore. Apsidairiau, ir aplinkui akimis ieškojau kokių nors klubų. Aa, štai. Vienas iš tų prabangiųjų. Priėjau prie įėjimo. Ten jau stovėjo Josh, apkabinęs Lott. 

- Perimk, man jau bloga nuo to kvapo,- greitai susakė jis, pernešė Lott pas mane ir nuėjo. Ot. Vyras. Kvapas jam mat nepatinka. 

- Uh, gerai šiandien buvo. - išsišiepė Lott. Nusijuokiau. Daviau jai akinius. Ji susiraukė.

- Saulė juk nešviečia. 

- Tu populiari, dar paparacai pamatys,- pasišaipiau.

- Ei! - ji staigiai pašoko, ir pasidarė visiškai blaivi.  - Iš kur tu žinai?.. negi tu fanė? - sudrebėjo.

Nusikvatojau per visą gatvę. 

- Šiandien tavo broliukas mane užkalbinau,- išsišiepiau. 

- Ach tikrai? Juk jis turi Eleanorą.. - susimąstė. Ne, tikrai, ji atrodo visiškai blaiva.

- Na, tai ilga istorija..  - pasakiau, ir pamačiusi pravažiuojantį taksi iškart sustabdžiau. Lott įlipo pirma, o aš paskui ją. Pasakiau vairuotojui adresą. Jis tik linktelėjo, ir pradėjome važiuoti. Na, žinoma. Visi vakare važinėjantys taksistai nėra labai gerų nuotaikų. Visgi, nemanau, kad man pačiai labai patiktų, jeigu reikėtų važinėti kažkur naktį, po Londono gatves, pavargusiai, vietoj to, kad galėčiau būti su šeima, ar šiaip su draugais. 

- Tai, pasakok, tą savo ilgą istorją,- sujudino mane Lott. Tingiai pradėjau pasakoti. Be galo norėjau miego. Visgi, ji mane pažadino antrą nakties. Papasakojau tik iki tos vietos, kai išėjau į parduotuvę. Tiesą sakant, net nebuvau pradėjusi, o Lott jau tikrąją to žodžio prasme, buvo nusmigusi. Atsidusau. Na, ko aš tikėjausi. Juk ji girta.. Kadangi pati labai norėjau miego, užmigau.

----

Atsiprašau už trumpą. Tikiuosi, patiko, stengiaus per daug banaliai nedaryt. :)

1 įrašas

Štai ir pirma atostogų diena.. pagaliau.. Taip ilgai lauktų vasaros atostogų diena. Atsikėliau apie 11 valandą. Teisinausi sau vis prikaišiodama, kad jau atostogos. Nusiledau į apačią, ten, kaip visada nieko nebuvo. Be Akvilės čia viskas kitaip... Be savo geriausios draugės, kurios nemačiau 3 metus. Ji.. ji tiesiog dingo be žinios. Susigraudinau, bet bandžiau susilaikyti. Neketinu gadinti tokios geros ir gražios dienos dėl Akvilės.. Atidariau šaldytuvą, ir ten knisausi gal apie pusvalandį. Nieko gero neradusi, apsirengiau ir išėjau į parduotuvę. Eidama link "Tesco", galvojau. Apie Akvilę, ir apie tėvus. Šie žmonės išvyko be žinios, mane palikę.. patys artimiausi žmonės. Tie, kuriuos turėčiau matyti kiekvieną dieną, dingo, ir aš jų nematau visai. Tai ir yra baisiausia. Nors ir gyvenu gerai, mano gyvenimas tuščias. Jau daug kartų galvojau jį keisti. Daug kartų buvau mąsčiusi apie vaikinus. Bet.. negi viskas visada gyvenime vyksta suplanuotai? Taip, kaip suplanuoji, taip viskas ir būna?...

Taip begalvodama, priėjau parduotuvę. Įėjau į vėsų vidų, ir užlipau į antrą aukštą. Nusipirkau visko vaisių salotoms, ir vis dar begalvodama ėjau atgal, namo. Tik eidama į kažką atsitrenkiau. Pakėliau galvą. Ir išsižiojau. O... dieve..... 

- Akvile? - tyliai paklausiau. Mergina žiūrėjo į mane nesupratusi.

- Iš kur tu žinai mano vardą? - įtariai nužiūrėjo mane. 

- Akvile... prisimeni mane? Aš Eiprilė.

Ji išbalo. Pamačiau, kad ji mane prisiminė. Bet... 

- Nepažįstu jokių Eiprilių. Viso gero. - šaltai pasakė, apėjo mane ir nuėjo. 

Stovėjau, ir žiūrėjau į vieną tašką. Karti ašara nuriedėjo skruostu. Ji mane prisimena... bet kodėl... kodėl ji.... kodėl ji taip šaltai bendrauja? Apsimeta, kad manęs nepažįsta?. Siaubinga.. kaip žmogus gali pasikeisti, per kelis metus.. O gal aš jai kažką padariau? - spėliojau mintyse. Vis dar tebestovėjau ir tebežiūrėjau į tą patį tašką. Kažkas prie manęs priėjo, ir paklausė.

- Panele, jums viskas gerai? Ar ta mergina jums kažką padarė? 

Atsisukau į žmogų. Vis tas mano įprotis atsisukti. Ten stovėjo maždaug 21 - 22 metų vaikinas rudais plaukais, nukreiptais į šoną, žaliomis akimis, ir gražia šypsena. 

- Ne, ji man nieko nepadarė,- tyliai pasakiau ir nuėjau. 

- Palauk! - sušuko jis. Aš atsisukau. Ir vėl. 

- Taip? - stengiausi kuo mandagiau kalbėti. 

- Ji tikrai tau nieko nepadarė? 

- Ne, kiek dar kartų reikės kartoti? - pratrūkau. Nežinau, kodėl. Jis nustebęs dar pažiūrėjo, apsisuko, ir nuėjo. Nežinau kodėl, bet aplinkiniai žmonės, o ypač merginos į mane žiūrėjo be galo keistai ir nustebusiai. Staiga viena maždaug 16 metų mergina priėjo prie manęs visa drebėdama.

- Sssveika,- nustebusi pasisveikino. Aš susiraukiau.

- Labas. Kas nutiko?

- Tu.. atstūmei.... Louis Tomlinson? - drebėjo ji. - Tavo vietoj.. aš.. nežinau.. bet kažką.. daryčiau.. - ji buvo labai nustebusi. Louis Tomlinson. Kur girdėta pavardė? LOTTIE! Jos pavardė! 

- Gerai, prisiminiau savo gerą draugę Lottie, su tokia pačia pavarde. Bet.. aš nežinau, kas tas Louis. 

Mergina išsižiojo.

- TU PAŽĮSTI LOTTIE TOMLINSON!!!!!??? - sušuko ji per visą gatvę. Aš vėl susiraukiau. Žmonės atsisukinėjo, o tas vaikinas, kuris mane kalbino greitai greitai atisuko.

- Taip, aš ją pažįstu,- linktelėjau susiraukusi. - Gal gali nerėkti ant tiek garsiai, kad visi girdėtų?

- Bet tu laimės kūdikis! Pirma tave užkalbina pats Louis Tomlinson, o paskui paaiškėja, kad tu ir Lottie draugės!

- Gerai, kas čia įspūdingo? - nieko nesupratau. - Ir kuo jie tokie ypatingi?

- Tai tu nieko nežinai? - nustebo mergina. 

- Ką turėčiau žinoti?

- Na žiūrėk,- pradėjo aiškinti ji.- Louis yra grupės "One Direction" narys, o Lottie jo sesuo. Aišku?

Susimąsčiau. Pamenu, Lottie kažkada pasakojo apie savo brolį, bet aš beveik nesiklausiau. Mh.. Taigi, mane užkalbino kažkoks dainininkas.

- Vis dar nesuprantu, kas čia yptingo.

- Tai, kad "One Direction" yra pati garsiausia ir geriausia grupė pasaulyje!

Taip, aš jau supratau, kad ši mergina fanė. Bet kaip ne keista, apie tą "One Direction" nieko negirdėjau. Nors seku muzikos pasaulį. Staiga pamačiau, kad tas vaikinas, kalbinęs mane, pradėjo eiti link mūsų.

- Tu labai klyktum, jei pasakyčiau, kad tas tavo Louis eina prie mūsų? - prunkštelėjau. Ji staigiai atsisuko. Išdavė mane! Aš ją greitai atsukau. 

- Baik! - sušukau.

- Ką baikt? - nesupratusi pažvelgė. - Ten gi Louis!! Ten Louis!! Louis, Louis, Louis!! Tu matei!!? - vos neklykė ji. Aš pavarčiau akis ir jau sukausi eiti, tik kažkas pačiupo man už rankos.

- Paleisk, kad ir kas būtum,- pasakiau ir atsisukau. Again.

 - Iš kur pažįsti Lottie? - paklausė tas Louis. 

- Mes su ja klasiokės buvom, o dabar esam geros draugės, visada susitinkam. O ko tu kišiesi ne į savo reikalus?

- Ji mano sesuo.

- Bet reikalai ne tavo. - išsilaisvinau iš jo rankų ir nuėjau namo. 

Vau. Na ir dienos pradžia. Tikiuosi, kad ne kiekvieną dieną teks susitikti su draugų broliais ar sesėmis, kurie, pasirodo, yra įžimybės.

---

Na va, ir pirma dalis. Patiko?

Prisistatymas

Sveiki.

Mano vardas Eiprilė. Man 19 metų. Gyvenu Londone. Negaliu sakyti, kad mano gyvenimas blogas, bet.. Su tėvais viskas būtų normaliau... Esu rudaplaukė (tiesa, kažkada buvau blondinė :P), su žydromis akimis. Esu draugiška, linksma, pagal draugus, žinoma. Tai tiek apie mane...

(P.s. - istorija bus su Louis :])

Ieva.